Tiesa Apie Mineralus Šiuolaikiniame Maiste, Maisto Papilduose ir Vitaminuose

Šis stulbinantis straipsnelis yra skirtas atsisveikinimui su ligonine, vitaminais, maisto papildais, vaistais, diplominiais daktarais dirbančiais farmacijai ir bendrai, su ligomis. Tai yra paskutinis labai daug negatyvios ir šokiruojančios tiesos turintis informacinis straipsnelis 2017 metų pabaigoje.

Jau nuo dabar ir dar stipriau nuo 2018 metų mūsų gyvenimus pasieks kur kas daugiau šviesos. Mus sveikatins jau nebe ligoninė, o Sveikoninė

Taip pat sveikatą greitai galėsite rasti ir FaceBook’e naudojant sveikatos kodą / raktažodį: #Sveikonine

O dabar Tiesa apie mineralus šiuolaikiniame maiste, maisto papilduose ir vitaminuose

Čia yra didelė dalis giedros praktikos žinių, kurios yra susijusios su mineralų tema, sudėtų į vieną krūvą kaip reziume, kad baigti gyvenime nesusipratimus apie tai, kokie mineralai žmogui tinka ir ką valgyti, kad nežaloti savęs, o sveikti, patapti sąmoningu ir laimingu.

Informacijoje panaudota gana nemažai natūropato Robert Thiel, Ph.D. medžiagos. Jo dokumentas atitiko mitybos esmę ir sutampa su Dr Sebi ir Giedro studijų informacija taip pat.

Reziume: Nors visi natūralios sveikatos specialistai, gydytojai ir ekspertai gerai žinome, kad žmogus neturi vartoti industrinių chemikalų, kažkodėl dauguma vis dėlto nepastebimai praleidžia šį faktą maisto gerinimo ar papildų srityse. Ir netgi dabar, kai tiek daug sveikuolių susirūpino sveika mityba, maisto papildais, vitaminais ar mineralais, jie toliau vartoja toli gražu ne natūralius organinius mineralus. Nebent jei kreipiasi į žoles.

Marblehead Quarry c1900

Augalai yra sukurti kaupti ir perdirbti savyje mineralus, o žmonės – ne.

Tiesa yra ta, kad beveik visi mineralai ar vitaminai randami maisto papilduose ar vaistuose yra industriniai chemikalai, gaminami tirpinant įvairias uolienas rūgštyse. Valgant tokius „mineralus“, prisivalgome ir tų perdirbimo rūgščių likučių, likusių po mineralų ištraukimo reakcijų, o tai sukelia toksiškumą bei kūno užterštumą. Žmogus buvo sukurtas maitintis augalais, iš kurių jis ir gauna organinius mineralus. Natūraliai maistas savyje NETURI mineralų, susijungusių su pikolino rūgštimi, karbonatais, oksidais, fosfatais ir t.t. Kai yra adresuojama mityba, mes ten galime įtraukti papildus pagamintus tik iš natūralių, nehibridizuotų ar kitaip nemodifikuotų augalų.

Mitybos kontekste mineralai yra elementai kaip geležis ar fosforas, kurie yra būtini gyvų organizmų fiziologinei egzistencijai.

Mityboje augalai ir žmogus labai skiriasi: „augalas sukuria sau maistą iš žemėje esančių mineralinių medžiagų … o gyvūnas valgo savo maistą – organinius augalus“. Augalams į maistą / elementus žemėje įeina ir neorganinės mineralinės druskos. Žemėje esančios neorganinės druskos gali pradėti nykti nuo sintetinių trašų, round-up, herbicidų, pesticidų, kitokių chemikalų panaudojimo ar auginant tą pačią kultūra kelis metus iš eilės.

Augalai pasisavina mineralines druskas per šaknis iš žemės. Tai jiems padeda padaryti žemėje esantys enzimai ir įvairios gyvybės formos, mikrobai. Po daug įvairių metabolinių procesų, kai jau mineralai augale pavirto iš druskų į skystus organinius tinkamus gyvūnams ir žmogui, jie tapo angliavandeniai, amino rūgštys, lipidai ir t.t., kurie sudaro gyvą augalo struktūrą. Taigi, mityboje gyvūnai ar žmogus valgo augalus, kurie gavo medžiagas iš žemės. Šis procesas vadinasi: Mitybos Grandinė 

Deja, daug maisto papildų ar vitaminų savyje turi mineralų, esančių druskos būsenoje. Netgi kai mineralinės druskos yra vadinamos kaip natūralus dalykas, vis dėl to, jos yra tik uoliena (pvz. kalcio karbonatas egzistuoja kaip uoliena – kalkės) arba chemiškai gaminamos pagal USP (United States Pharmacopieia). Mineralinės druskos yra natūralus maistas augalams, bet tai nėra natūralus maistas žmogui. Žmogus neturi šaknų sistemos – neorganinių druskų ar mineralų filtro.

Eko sistema

Medžiagų pasisavinimas

Mineralų pasisavinimas žmoguje priklauso nuo labai daugelio veiksnių. Tai gali įtakoti cheminė mineralo kompozicija, struktūrinė forma, ar turi jungtį su kai kuriomis amino rūgštimis, anglimi. Taip pat medžiagų pasisavinimas priklauso ir nuo sveikatos lygio, žarnyno harmonijos, mitybos ir net medikamentų vartojimo. Kai kūnas yra išsekusioje būsenoje, žarnynas sustiprintai nori pasisavinti reikiamas mineralines medžiagas. Esmėje mineralų pasisavinimas mažėja vartojant vaistus, laikui bėgant su amžiumi ir maitinantis neteisingai, ko pasekoje pažeidiama yra virškinimo sistema. Senesni žmonės, kurie naudoja daug įvairių medikamentų, turi kur kas didesnę galimybę išgyventi mineralų trūkumą nei jauni.

Cheminiai skirtumai

Pagrindinis skirtumas tarp mineralų randamų augaluose ir žemėje yra cheminis.

„Cheminė mineralo forma ir yra pasisavinimo esmė… yra įrodymų, kad mineralo kompozicija labai paveikia pasisavinimą. Pavyzdžiui, mineralo kompozicinių dalelių dydžiai, forma, tirpumas vandenyje pakeičia mineralo tirpimo savybes. Beveik visame kietame maiste mineralai nėra laisvoje formoje, jie yra tvirtai sujungti bendroje maisto matricoje. „

Visiškai kitaip yra su mineralais, esančiais papilduose ar vitaminuose. Jie yra laisvi, nesurišti su kieta maisto struktūra ir neturi tokių pat savybių kaip mineralai augaluose. Tik TIKRAME MAISTE randami mineralai yra sujungti su augalo matrica / struktūra.

Natūralūs organiniai mineralai, kurie yra randami kūne ar augaluose, dažniausiai būna sujungti su peptidais. Kai žmogus valgo augalus, jis kaip tik vartoja mineralus  su peptidais ir tinkamoje jam būsenoje. Žmogus nebuvo sukurtas tiesiogiai valgyti žemę. Yra tik trys išimtys kada žmogus gali vartoti tiesiogiai tai yra juodas mumijus, akmens aliejus ir jūros druska. Tai yra vieninteliai išskirtiniai atvejai, kada žmogus vartoja žemės mineralus tiesiogiai. O jei žmogus naudoja daug įvairių mineralinių druskų papildų pavidaluose, tai jau yra kaip liga kuri yra vadinama: ‘geophagia’ arba ‘pica’ (dabar matome ką reiškia žodis pica ir ką mums daro nepilnai organinės kilmės pica ją valgant).

Mineralai uoliena

Mineralai uoliena

Nors ir yra faktas, kad mineralinės druskos dažnai yra vadinamos „natūraliomis“ jos nėra tikras žmogaus maistas. Mineralinės druskos yra neorganiniai molekuliniai junginiai, kurie atrodo kaip uoliena. Mineralinės druskos yra medžiagos, kurios savyje turi mineralinių elementų, chemiškai sujungtų su užterštumais. Mineralinės druskos yra arba uoliena, arba chemiškai paveikta uoliena. Mineralinės druskos yra natūralus augalų maistas, kuris gali chemiškai keistis ir padeda augalui apsivalyti. Jos nėra natūralus žmogaus maistas, nors ir kai kurie galvoja, kad smulkinti kaulai ar natūraliai kalcifikuotos dumblių luobelės yra maistas. Druskų mineralai ir augalų mineralai yra skirtingai perdirbinėjami žmogaus organizme.

Mineralai lyginant su industriniais chemikalais

Čia yra pateiktas mineralinių druskų ir mineralų sąrašas. Jame galime matyti, kad ne tik maiste yra naudojamos tos medžagos, bet ir industrijoje :

  • Boro rūgštis yra uoliena žinoma kaip sassolite. Ta medžiaga yra naudojama norint medį paversti atspariu vandeniui, kaip apsauga gaminant medžiagas atsparias ugniai ir kaip insekticidas.
  • Kalcio askorbatas yra kalcio karbonatas paveiktas su askorbo rūgštimi ir acetonu. Tai yra gamybinis produktas, kurį labai dažnai naudoja višiškai ne maisto pramonėje.
  • Kalcio karbonatas yra uoliena žinoma kaip kalkės. Yra naudojama dažų, gumos, plastiko, keramikos, poliruoklių, insekticidų, rašalų ir t.t. gamybose. Taip pat naudojamas kaip užpildanti medžiaga įvairiuose produktuose – degtukuose, linoliaumuose, tušinukuose, pieštukuose, izoliacijos medžiagose ir labai daug kur.
  • Kalcio Chloridas yra kalcio karbonatas ir chloridas ir yra atlieka po Solvay moniako / sodos proceso. Yra naudojamas kaip antifrizas, šaldymui, ugnies gesinimui, medienos konservavimui ir panašiai. Taip pat naudojamas cemento gamyboje, kietintojas gumos gamyboje, dulkių ir apžėlusių pakelių kontrolei, padangų gamyboje didinant sukibimą ir t.t.
  • Kalcio citratas yra kalcio karbonatas, perdirbtas su lakto ir citrinų rūgštimis. Yra naudojamas kepimo milteliuose, kad pakeistų miltų kepimo būseną.
  • Kalcio gliukonatas yra kalcio karbonatas, perdirbtas su gliukono rūgštimi, kuri yra naudojama įvairiuose valikliuose / šveitikliuose. Taip pat naudojamas vandentiekio išvalymui.
  • Kalcio glycerofosfatas yra kalcio karbonatas perdirbtas su dl-alfa-glycerofosfatais. Naudojamas kepimo milteliuose ir kaip maisto stabilizatorius.
  • Kalcio hydroksiapatitas yra smulkinti kaulai ar kaulų čiaupai. Naudojama kaip trąša.
  • Kalcio jodidas yra kalcio karbonatas perdirbtas su jodu. Naudojamas kaip „lengvintojas“.
  • Kalcio laktatas yra kalcio karbonatas perdirbtas su lakto rūgštimi. Naudojamas kaip konservatorius ir priedas.
  • Kalcio oksidas yra sudegintas kalcio karbonatas. Naudojamas plytose, grunte ir kitose panašiose statybinėse medžiagose. Taip pat naudojamas kaip fungicitas.
  • Kalcio fosfatas yra uoliena, žinoma kaip oksidapatitas arba kaulų pelenai. Naudojamas emalės, poliruoklių, porseliano, balto stiklo ir kai kuriais atvejais kaip trąša.
  • Kalcio steratas yra okntodekanoinė kalcio druska, kuri gali būti ištraukiama iš gyvūno riebalo. Yra naudojamas vandens izoliacijai, cemento ir sprogmenų gamyboje.
  • Chromo chloridas yra heksahidratų akšaka. Yra naudojamas kaip rūdį rišantis elementas ir vandens izoliacijai.
  • Chromo pikolinatas yra Chromas III perdirbtas su rūgštimi, kuri yra naudojama herbicidų gamyboje.
  • Vario aspartatas yra gaminamas reaguojant vario karbonatą su asparto rūgštimi (cheminė sintezė). Jis naudojamas ne maisto pramonėje gana plačiai.
  • Vario karbonatas yra uoliena – Malachitas. Yra naudojamas dažams, poliruoklis, valiklis, ir kaip sėklų fungicitas.
  • Vario gliukonatas yra vario karbonatas, perdirbtas su gliukonine rūgštimi. Naudojamas kaip dezodorantas.
  • Vario glycinatas yra vario druska perdirbta su glycinu. Yra naudojamas kaip foto matavimo priemonė vario lygiui tikrinti.
  • Vario sulfatas yra varis, praskiestas su sulfuro rūgštimi. Yra naudojamas kaip vandentiekio valiktis ir kad sukeltų pykinimą. Yra psirkiriamas prie pavojingų sunkiųjų metalų.
  • Dikalcio fosfatas yra uoliena, žinoma kaip monetitas, bet gali būti gaminama iš druskos ir natrio fosfato. Yra naudojamas ne maisto pramonėje gana plačiai.
  • Geležies pyrofosfatas yra geležies uoliena, perdirbta su pyrofosforo rūgštimi. Naudojama priešgaisrinėms medžiagoms ir pigmentams gaminti.
  • Geležies laktatas yra izotoninis sprendimas. Yra naudojamas ne maito pramonėje kaip chemikalas.
  • Geležies sulfatas yra uoliena žinoma kaip melanteritas. Naudojama kaip trąša, žolių žudikas, medžio papildas ir pesticidas.
  • Magnio karbonatas yra uoliena magnezitas. Naudojamas kaip laisvinamieji ir industrijoje.
  • Magnio chloridas yra magnio amonio chloridas, perdirbtas su hidrochloro rūgštimi. Padaro medį atsparų ugniai, karbonizuoja vilną, naudojamas kaip klijų ir cemento priedas.
  • Magnio citratas yra rūgštimis perdirbtas magnio karbonatas. Naudojamas kaip valiklis ir skaidrintuvas.
  • Magnio glicinatas yra magnio druska perdirbta su glicinu. Yra naudojamas ne maisto pramonėje.
  • Magnio oksidas yra sudegintas magnio karbonatas. Naudojamas kaip laisvintuvas ir skaidrintuvas.
  • Mangano karbonatas yra uoliena Rodochrositas. Yra naudojamas kaip balintojas ir paviršių poliruokliams bei panašioms funkcijoms.
  • Mangano gliukonatas yra mangano karbonatas arba oksidas perdirbtas su gliukono rūgštimi. Tai yra kurta medžiaga kuri yra naudojama ne maisto pramonėje.
  • Mangano sulfatas yra gaminamas reaguojant mangano oksidą su sulfuro rūgštimi. Naudojamas garinimo, balinimo, skairdinimo, valymo ir ryškinimo produktuose, ne maisto pramonėje.
  • Molibdeno askorbatas yra molibdenitas perdirbtas su askorbo rūgštimi ir acetonu. Jis yra gaminamas ir naudojamas ne maisto pramonėje.
  • Molibdeno disulfidas yra uoliena – molibdenitas. Naudojamas kaip priedas sutepimui ir vandenilio katalizatorius.
  • Kalio chloridas yra kristalinė medžiaga, kurioje yra kalio ir chlorido. Tai yra medžiaga naudojama fotografijoje.
  • Kalio jodidas yra gaminamas iš HI ir KHCO3 elektrolizės metu džiovinant sausą vandenilį. Taip pat naudojamas fotografijoje ir kituose cheminiuose veiksniuose, ne maisto pramonėje.
  • Kalio sulfatas atrodo yra išgaunamas iš skysto amoniako. Yra naudojama kaip trąša ir stiklo gamyboje.
  • Seleno oksidas yra gaunamas deginant selenį deguonyje arba oksiduojant jį su nitro rūgštimi. Naudojamas kaip regentas alkaloidams ir kaip oksidatorius.
  • Seleniometioninas yra selenio analogas metioninui. Yra naudojamas kaip radioaktyvios vaizduotės / skanavimo elementas.
  • Silikono dioksidas yra agatas. Yra naudojamas stiklo, keramikos, emalės gamyboje ir kaip putojimo pažintojas.
  • Vanadžio sulfatas yra mėlynos spalvos kristaliniai milteliai, žinomi kaip vanadžio oksisulfatas. Yra naudojamas kaip balintojas ir tekstilių nugriaužėjas. Taip pat stiklo gamyboje ir kad pridėti mėlynos ar žalios spalvos indų gamyboje.
  • Cinko acetatas yra gaminamas iš cinko nitrato ir acetix anhydrite. Yra naudojamas pykinimui sukelti.
  • Cinko karbonatas yra uoliena žinoma kaip smithsonite arba zincspar. Yra naudojamas gumos gamyboje.
  • Cinko chloridas yra chlorido ir cinko kombinacija. Yra naudojamas  konservavimui ir balzamavimui.
  • Cinko citratas yra smithsonitas perdirbtas su citrinų rūgštimi. Yra naudojamas kaip elementas kai kurių dantų pastų gamyboje.
  • Cinko gliukonatas yra cinko uoliena perdirbta su gliukonio rūgštimi. Naudojamas daugelyje valiklių gamybose.
  • Cinko laktatas yra smithsonito uoliena perdirbta su lakto rūgštimi. Naudojamas kaip tirpiklis skiedilkis.
  • Cinko monometioninas yra cinko druska su metioninu. Naudojamas ne maisto pramonėje.
  • Cinko orotatas cinko uoliena perdirbta su oroto rūgštimi. Naudojama ne maisto pramonėje.
  • Cinko oksidas yra zincito uoliena. Naudojamas kaip baltas pigmentas baltų dažų gamyboje ir kaip greitintuvas džiovinimo procese.
  • Cinko fosfatas yra hopetito uoliena. Yra naudojamas dantistų kaip cementas.
  • Cinko pikolinatas yra cinko uoliena, perdirbta su pikolino rūgštimi. Pikolino rūgštis yra naudojama kaip herbicidas.
  • Cinko sulfatas yra uoliena, perdirbama naudojant sulfuro rūgštį. Yra naudojama kaip rūdį rišamoji medžiaga ir medžio konservavimui.
  • *** + VISA KRŪVA (E) PAPILDŲ TOKIŲ KAIP E500 (soda) + VISA KRŪVA VITAMINŲ TOKIŲ KAIP A, B, C, D, E ir t.t. , VISA KRŪVA VAISTŲ IR PURŠKALŲ ANT VAISIŲ IR AUGALŲ TOKIŲ KAIP IMAZALIL ir t.t. IR VISA KRŪVA PARFUMERIJOS PRIEMONIŲ ir tokių papildų kaip MONATOMINIS AUKSAS, KOLOIDINIS AUKSAS AR SIDABRAS… kiti KOLOIDAI ir MONOATOMIKAI… Visų čia nevardinsime nes labai jau bus platus tekstas. Esmėje jau galime susigaudyti kas per papildai, vaistai, vitaminai ar kosmetika laboratojiose ir fabikuose yra gaminami.

Yra gana lengvas būdas patikrinti ar mineralai yra industriniai. Kai tik ant produkto pakuotės matote dvigubintą mineralo pavadinimą yra logiška suvokti, kad minimas elementas yra industrinės kilmės, o ne 100% maistas. Mes daugiau nebežalojame savo kūno su tokiais.

Geležis + EDTA =Chelatas

Mineralai chelatai

Chelatai yra smulkinta industrinė uoliena, perdirba su viena ar daugiau rūgščių.

Didžiausias skirtumas tarp mineralų, kuriuos kompanijos gamindavo iki 1947 ir dabar yra tai, kad jos nusprendė industriškai gaminti mineralus su pridėtais peptidais dirbtinai. Tokiu atveju jie paima uolieną ar mineralinę druską, pakeičia ją chemiškai ir bando prikabinti prie mineralo. Tokiu atveju gaunasi mineralas, kuris skiriasi nuo natūralių mineralinių druskų, bet tai nepavirsta į maistą. Geri tokio atvejo pavyzdžiai yra: mineralų askorbatai, pikolinatai, aspartatai, glicinatai  ir chelatai. Svarbu žinoti, kad nėra nustatytos tiesioginės žodžio chelatas reikšmės. Kai šis žodis yra naudojamas ant etiketės, mes negalime žinoti, ar tas elementas yra gamintas amino, ar industrinių rūšių pagrindu.

Nors ir yra tiesa, kad žmogaus kūnas pasisavina industrinius mineralus ar chelatus  / druskas ir bando juos naudoti bet tai nėra saugu, efektinga ir sveika kaip kad tikras augalinis šarminis nemodifikuotas maistas.

Informacijoje toliau yra minima kaip įvairiais būdais neorganiniai mineralai ir druskos kenkia organiniam žmogaus kūnui. Kad susidaro šlakai ir energijos blokai. Lygiai taip pat kaip ir vartojant hibridinius, modifikuotus, GMO ar kaip kitaip genetiškai / struktūriškai pažeistus augalus. Toliau ta tema nesiplėsime, nes jau patys puikiai matome kas mums darosi nuo neorganinio maisto ar druskų ir maisto papildų, skonio ryškintuvų, GMO, hibridinio maisto ir panašiai. Kūnas rūgštėja ir prasideda bėdos.

Tik Gamta Žino Kas Čia Vyksta

Tik Gamta Žino Kas Čia Vyksta. Jai tai ir palikime.

Apie biologinį pasisavinimą

Mitybos ekspertai gerai žino, kad mineralai papilduose nelabai gerai savinasi. Kai kurie mažiau nei vienas procentas. Mineralų, vitaminų ir trace elementų biologinis pasisavinimas priklauso nuo labai daug veiksnių. Mityboje biologinis prieinamumas reiškia veiksnių sumą nuo kurių keičiasi medžiagos pasisavinimas į blogąją ar gerąją pusę. Moksliniai tyrimai teigia, kad biologinis prieinamumas ir mineralai esantys augaluose kur kas geriau pasisavina nei mineralinės druskos ar industrinio tipo mineralai. Taip pat yra žinoma, kad augalų mineralai ne tik geriau pasisavina, bet jie tinka žmogaus struktūrai ir kūne yra efektyviau panaudojami, utilizuojami ir išlaikomi nei druskos ar industriniai mineralai.

Taip pat mineralai, kurie yra pagaminti žmogaus neturi visų komponentų kaip augale esantys. Pvz. jie neturi chaperonų ir kitų maisto savybių, kurių reikia norint pasisavinti mineralus. 1999 metais Guenter Bloberiui buvo įteikta medicinos pasiekimų nobelio premija, nes jis ištyrė, kad norint pasisavinti mineralus į ląstelės receptorių, reikia, kad jie būtų sujungti su proteinais chaperonais. Kai žmogus vartoja tokius bechaperonius mineralus, kūne jie virsta į laisvuosius jonus ir virškinimo sistemoje kyla chaosas. Apskritai, sunku kūnui būna ką nors skaidyti, virškinti ir savintis. Kūnas pradeda tiesiog mesti viską lauk.

Augalai, kurie yra naudojami papilduose ir kurie tikrai efektingai papildo mineralais yra: jūržolės Dulsi, Vaistinis drebuluotis, Puslėtasis guveinis, kelp ir panašiai.

Kokybė, kiekybė ir vertė

Kokybė, kiekybė ir vertė

Kokybės ir kiekybės skirtumai

Yra dideli kokybės ir kiekio skirtumai tarp maisto ir ne maisto mineralų. Žemiau yra pateikti duomenys apie kai kurių mineralų sąvybes.

Kokybės ir kiekybės skirtumų lyginimai:

Maisto mineralas lyginant su mineraline druska ar chelatu
Kalcis 7 kartus efektingesnis pakeliant joninio kalcio lygį seilėse
Chromas 25 kartus didesnis biologinis panaudojimas
Varis Savyje turi detoksikacijos, apvalymo ir antiparazitines sąvybes
Geležis Kur kas geresnis pasisavinimas, be vidurių užkietėjimo, saugesnis
Magnis Geriau pasisavinamas ir išlaikomas : chlorofilas
Manganas Nesukeliantis toksiškumo kaip industrinis variantas
Fosforas Mažiau galimybių kad paleis vidurius ir išderins elektrolitų balansą kūne
Selenas Dvigubai geriau išsilaiko kūne
Vanadis Saugesnis ir 50% efektingesnis
Cinkas Geresnis pasisavinimas ir tinkamesnė forma

Lentelėje matome kad tik natūralūs augaliniai organiniai mineralai mums tinka ir yra efektyvūs.

Natūralus organinis nemodifikuotas maistas iš prigimties nėra toksiškas ir netgi savyje turi apsaugines sąvybes kurios sutvarko ir atstato išdarkytą kūną po netinkamų mineralų vartojimo. Tie mineralai gali būti varis, geležis, manganas ir kiti mineralai.

Mineralinė uoliena

Mineralinė uoliena ir iš jos išgauti mineralai tai ne žmogaus maistas

Informacija individualiai pagal mineralą.

Robert Thiel, Ph.D. pateikė mineralų tokių kaip :

Boronas, Kalcis, Chromas, Varis, Germanis, Jodas, Geležis, Magnis, Manganas, Molybdenas, Fosforas, Kalis, Selenis, Silikonas, Trace mineralai (labai svarbūs), Vanadis, Cinkas individualų pasisavinimą ir biologinį prieinamumą. Mes individualiai ties kiekvienu nesiplėsime, nes mus dar labiau šokiruos kaip mūsų kūnus ardė kokie nors geležies ar kalio / magnio papildai, bet esmėje dažniausiai pastebima, kad ne maistiniai mineralai ne tik neatlieka funkcijų, kurios turėjo būti atliekamos, bet dažnu atveju vyksta visiškas kūno ardymas ir nesusipratimas. Kūne susidaro šlakai ir taip rūgštėja terpė, ko pasekoje gali susidaryti ir augliai, ir vėžys. Niekada negali žinoti kas nutiks žmogaus kūnui, nes jis nebuvo tokiam ekspermentui pritaikytas, o čia panašu, kad tai ir vyksta.

maisto perdirbimas

maisto perdirbimas

Maistas, maisto perdirbimas ir gamyba

Praeityje žmonės valgydavo pilnesnį ir maistingesnį maistą nei šiais laikais. Ypač dabar yra madinga virti, kepti ir gaminti maistą įvairiais būdais. Kuo mes labiau maistą kaip nors perdirbinėjame, tuo labiau žūsta jame esantys naudingi mineralai. Aišku dar reikia žiūrėti į kiekvieno augalo paruošimo savybes. Kai kurie augalai tiesiog reikalauja temperatūros mineralų atrakinimui.

Mityba – esmė tai yra paprasčiausias procesas, kada organizmas suranda, vartoja, išlaisvina, pasisavina ir panaudoja medžiagas, kurios jam yra reikalingos gyvybei. Nors gamtoje ir yra maisto ir maisto medžiagų perteklius, taip jau gavosi, kad modernus cheminių herbicidų ir pesticidų naudojimas ir prasta oro ir vandens kokybė privedė prie situacijos, kad maiste, kurį perkame prekybcentriuose, beveik nebėra naudingų maistinių medžiagų. Tas maistas – kaip iškamša ir retais atvejais maitina kūną jam reikalingom medžiagom. Žmogaus kūnui reikia augalinės kilmės maisto kaip ir kitiems organiniams gyvūnams, kurie irgi maitinasi augalais, o plėšrūnų atvejais vieni kitais. Augalai gauna maistą iš žemės. Ir tai yra tokia mūsų gamtos maisto grandinė. Šiuo metu labai didelė problema ir ligų šaltinis yra išsekęs dirvožemis. Tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų pasaulio sveikatos kritimo eigoje.

Žemė

Žemė ir dirvožemis yra augalų, gyvūnų ir žmogaus gyvybės ir sveikatos pagrindas. 

Tikrasis dirvožemis

Mes turime vertinti savo simbiozę su žeme, dirvožemiu ir jo mikroflora, nes jis yra sveiko maisto pagrindas – kas yra sveiko kūno esmė. Šiuo metu žemė kenčia nuo žmogaus veiklos, neatsakingų ūkininkų, Monsanto ir kitų panašių korporacijų destruktyvumo ir siaubingo miško kirtimo. Taip žūsta mineralai ir mikrobai, kurie pristato mineralus į augalų šaknų struktūrą ir pačius augalus. Augalai tokiose išsekusiose dirvose auga nepilnavertiški ir kai kuriais atvejais net kenksmingi sveikatai. Mylėkime ir atstatykime savo žemę.

Sveikas ar Užterštas dirvožemis tai tas pats, kas Sveikas ar Užterštas žmogus.

Sveikame dirvožemyje auga sveiki augalai su gydomosiomis sąvybėmis, o užterštoje aplinkoje viskas yra atvirkščiai. Šiuolaikinė agro kultūra ir ūkininkai tiesiog niokoja dirvožemį ir jis vis labiau išsenka. Laikas susiimti ir pradėti jį atstatinėti.

Organiškai auginti augalai turi kur kas daugiau biologiškai aktyvių mineralų.

Nesvarbu kokiais kiekiais žmogus vartos industrinius mineralus ar mineralines druskas, vistiek tokie mineralai niekada nebus:

  • Tikras pilnavertis maistas
  • Niekada nepakeis tyrų organinių mineralų funkcijų, esančių augaluose
  • Visada išliks kaip nenatūralios ir žmogaus kūnui nepritaikytos medžiagos
  • Su laiku tuos netinkamus mineralus ar druskas vienu ar kitu atveju mums tenka kažkaip valyti lauk ir detoksifikuoti
  • Niekada nebus pasisavinami, naudojami, išlaikomi ir saugomi kaip tikri augaliniai mineralai
  • Niekada neturi tokių gydomųjų ir antioksidantinių sąvybių kaip tikro maisto mineralai
  • Taip ir išliks industriniai produktai
  • Visą laiką išliks sujungti su benzino, hidrinto cukraus, rūgčių, druskų ir panašiai likučiais
  • Niekada nesukurs tobulos kūno sveikatos ir harmonijos kaip natūralūs organiniai pilnaverčiai augalai.

IŠVADA:

Žmogaus kūnui kaip maistas netinka: modifikuoti augalai, GMO, maisto papildai, neorganinės druskos, mineralinės druskos, vitaminai, vaistai, augalai augę užterštoje žemėje, augalai augę išalintoje žemėje ir viskas kas neaugę natūralioje sveikoje gamtoje.

Žmogaus kūno tikras prigimtinis maistas kuris jį pamaitina, gydo ir atstato yra natūralūs organiniai augalai augę sveikame pilnavertiškame dirvožemyje. Tų augalų turime gan nemažą įvairovę. Kokia ji jau beveik susipažinome praeituose mūsų susitikimuose ir lentelėse o ne už ilgo pasinersime ir į žolių pasaulį pasisemti sveikatos.

Maistas tai vaistas

Maistas tai vaistas

Tuo klausimu mums padės SVEIKONINĖ.

Ne už ilgo bus Sveikoninės ir sveikatos informacinio portalo sveikonine.lt atidarymas.

Sekite naujienas.

p.s. Sveikatos Lentelę galima atsispausdinti, pasikabinti kažkur virtuvėje matomoje vietoje ir praktikuojant sveikti : SPAUSKITE ČIA KAD PARSISIŲSTI.

Atsakyti